|
Page Summary
November 2009
|
Nuo mažumės girdėta garsioji Baltijos Kelio daina "Pabudome ir kelkimės" kažkaip visada praeidavo pro mano ausis, kol kažkokiame muziejuje žiūrėdamas videoinstaliaciją skirtą Baltijos Keliui, ėmiau ir įsiklausiau į jos žodžius. Tą akimirką mane apsėdo ši daina. Grįžęs susiradau ją iškart, puoliau tyrinėti tekstą, narsčiau kiekvieną žodelį kol galiausiai supratau, jog tai mano daina. Tai tobula daina. Tai eilės, tobulai tinkančios mūsų keliui, tai eilės tobulai atkartojančios primityvias mano paties mintis... Pasaulį jie pastatė ant skaitmeninių babkių, Vieną gražią dieną ėjau į vieną renginį Vilniuje. Susitikau su įvairiais žmonėmis, užkalbino toks diedukas, kuris dieduku buvo neilgai, po keletos minučių jis jau tapo "seniu". Žodžiu istorija tokia. Susikibo ginčytis keletas asmenų apie "pagonybe". Diedukas, jau bepradedąs virsti seniu kibo visiems į gerkles ir pradėjo aiškinti, kaip blogai kad Lietuvoje įsivyravo krikščionybė. Kol lietuviai buvo pagonys - valdė pusę rytų Europos, o po krikščionybės galia smuko iki minimumo. Na ką, sunku nesutikti. Bet dideukas galutinai virto seniu, kai pradėjo niekinti visus iš eilės su krikščionybe susijusius dalykus, nes tai neva nėra tautiška. Bandžiau klausti, ką jis galva apie pokario Partizanus, kurie buvo "ultrareligingi" katalikai - kažką neaiškaus nuvapėjo, klausimas jam nepatiko. Galiausiai prasidėjo tokie dalykai, kaip kad "krikščionybė visada buvo prieš Lietuvą" ir pan. Galutinai jis seniu tapo kai išrėžė, jog "krikščionybė yra komunizmo tęsinys..."
Tiesa, norėčiau priminti jog niekada gyvenime nedainavau jokiuose choruose ar ansambliuose. Mokykloje visada nusirašydavau nuo koncertų, nes balsas tikrai nesukurtas dainavimui. Taigi per daug nekritikiuokit, labiau paanalizuokite pačias eiles, nes balsas - sutinku baisokas.  Pirmasis gabalas - geriausias. Kūrinys apie Kovo 11 eitynes. Skiriama visiems turėjusiems problemų su teisėsauga po 2008 metų maršo. Edma - Į priekį. Senas gabalas apie pasaulį einantį velniop. Gan prastai gavosi sudainuot, bet nieko čia nepadarysi. Neapdovanotas tokiu nuostabiu balsu kaip Bernyn. Edma - Nauja pasaulio tvarka. Čia šiaip eilės. Edma - Klausimai. Laukiu įvertinimų. ORIENTACINIS PĖSČIŲJŲ ŽYGIS ,,TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ TAKAIS“
NUOSTATAI: I. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 1. Pagerbti Tauro apygardos ir visos Lietuvos žuvusius rezistencinės kovos dalyvius. 2. Skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei, prisimenant jos kovą už laisvę ir nepriklausomybę. 3. Ugdyti ištvermę, tobulinti topografines žinias. 4. Įtraukti į šį žygį kuo daugiau mūsų šalies gyventojų ir karinių dalinių. 5. Susipažinti su Tauro apygardos partizanų veiklos ir žūties vietovėmis.
II. LAIKAS IR VIETA Pėsčiųjų žygio „TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ TAKAIS“ pradžia 2009m. Balandžio mėnesio 4 dieną, Kauno apylinkėse. Žygio startas 9val. prie senosios Šv. Jono Krikštytojo Zapyškio bažnyčios. Finišas iki 20val. prie tos pačios bažnyčios. Dalyvių registracija, el. paštu: jlpmaratonai@gmail.com Jei nėra galimybės užsiregistruoti internetu, galima registruotis telefonu 864524224 ir 860088112 arba vietoje (žygio dieną nuo 7:20val iki 8:30val). Daugiau informacijos www.jauniejipatriotai.lt Dėmesio! Prieš žygį bus galimybė nemokamai aplankyti Tremties ir rezistencijos muziejų Kaune (Vytauto pr. 46). Lankymo laikas 6-8 val. ryte.
III. DALYVIAI Šiame žygyje gali dalyvauti visi norintys nuo 16 metų amžiaus (nepilnamečiai turi turėti tėvų sutikimą). Už sveikatą ir kitas pasekmes žygio metu dalyviai atsako patys - tai patvirtindami savo parašu dalyvių kortelėje. Starto mokestis 10 Lt (spalvoti žemėlapiai, apdovanojimai, atminimo dovanos ir kt.)
IV. ŽYGIO PRAVEDIMAS Kiekvienas žygio dalyvis, orientuodamasis su žemėlapiu (1:50000), įveiks žygio trasą (~50 km). Kontroliniai punktai (KP) bus kas 7-8 km. Startuojama ir finišuojama bus pagrindiniame KP (prie senosios Šv. Jono Krikštytojo Zapyškio bažnyčios). Kiekviename KP bus privaloma pas žygio teisėją pasižymėti dalyvio kortelę. V. VADOVAVIMAS IR VYKDYMAS Šį žygį organizuoja Jaunieji Lietuvos Patriotai (J.L.P). Žygį remia Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Sąjunga bei Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdis. VI. APDOVANOJIMAI Renginio organizatoriai įsteigė prizus žygio trasą įveikusiems pirmiesiems trims dalyviams vyrų grupėje ir pirmosioms trims dalyvėms moterų grupėje. Taip pat gausiausiai komandai bei kitus papildomus prizus. VII. DALYVIŲ PRIĖMIMO SĄLYGOS Dalyvių kelionės bei maitinimo išlaidas apmoka siunčianti organizacija arba apsimoka patys dalyviai. Smulkesnė informacija: tel.: 864524224 arba 860088112, www.jauniejipatriotai.lt
 Kviečiame visus patriotiškai nusiteikusius Lietuvos piliečius dalyvauti eisenoje, skirtoje paminėti Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Prašome dalyvius rinktis Sereikiškių parke nuo 15:30. Eitynės prasideda 16:00. Bus einama nuo Sereikiškių parko per Katedros aikštę, Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, toliau – nuo aikštės grupelėmis skirstytis ir nepažeidinėjant viešosios tvarkos ir kelių eismo taisyklių judėti savo keliais. Eitynėms taikomos tokios taisyklės: Šventės iškilmingumui pabrėžti raginame dalyvius su savimi turėti tautinę atributiką – pageidautina turėti Trispalvę arba vėliavą su Vyčiu. Nepasiduokite piktybiškai nusiteikusių asmenų provokacijoms. UŽ LIETUVĄ !!!
Gyvenimas, atkišus ranką Briuseliui, griuvo. Ligšiolinė valdžia, aklai vykdžiusi Europos Sąjungos diktuojamą politiką, apmulkino žmones. Materializmas, iškeltas aukščiau dvasinių, dorovinių, tautinių vertybių, privertė žmones masiškai bėgti iš šalies. Atsidavimas globalinėms, paneuropinėms, transnacionalinėms konjunktūroms parklupdė Lietuvos ekonomiką. Pirmosios Respublikos patriotinių jėgų ir tautiškos valdžios dėka gabūs žmonės, atsisakę sotaus gyvenimo užsieniuose, skubėdavo į karų sugriautą artojų žemę ir iš jos iškėlė modernią mūrinę Lietuvą. Tautiškas ir patriotinis ugdymas pažadino didvyrišką rezistenciją prieš okupantus, tapusią pavyzdžiu visai Europai. Užtai dabartinis kosmopolitinis auklėjimas veda į visišką žmonių atbukimą, įniršį, skurdą. Dirbtinai pučiamos „fašizmo, rasizmo, homofobijos" grėsmės bergždžiai dangsto aiškias valdžios patyčias iš Tautos, jos uždirbtus pinigus kišant į savas kišenes. Valdžia, bijanti savo Tautos – pasmerkta. Apgailestaujame, jog š.m. sausio 16 d. taiki demonstracija prieš Tautos skurdinimą virto destruktyvių grupuočių paskatinta riaušių akcija, kurios metu nukentėjo nieko dėti žmonės. Akivaizdu, jog ilgalaikio Tautos stūmimo į prarają šitaip nesustabdysi, įstatymų pažeidinėjimas, žmonių užpuldinėjimas, privataus ir visuomeninio turto naikinimas problemų nesprendžia. Anarchijos ir chaoso organizatoriai ir dalyviai turi būti išaiškinti ir pasmerkti. Kviečiame žmones laikytis rimties ir savo poziciją išsakyti konstruktyviai. Reikalaujame Lietuvos valdžią liautis pataikavus vienam ar kitam blokui, liautis politizavus teisėtus žmonių reikalavimus ir pagaliau pradėti rūpintis Tauta ir Valstybe. LTC vardu einantis Tarybos pirmininko pareigas Mindaugas Šimkūnas
Prieš ketverius metus atvykęs gyventi į Vilnių stačia galva pasinėriau į „Romuvos“ palaikomą senovės baltų religijos puoselėjimą. Dalyvaudavau šventėse, ten gerdavau, šaukdavau „krikščionis - liūtams“ ir „dainuodavau“ prie laužo – buvau tipinis pagonis. Leisdavau pinigus rūbams, ragams ir papuošalams – ale težinojau porą Dievų vardų (apie jų „įtakos“ sferas jau net nekalbu), nupylinėdavau iš bambalio alaus ant žemės – Dievam – ir patvarkęs jį smigdavau savo kinietiškoje palapinėje. Klausydavau „obtest“ ir maniau, kad tai yra „pagoniška“, mobiliake buvau susikėlęs visas runas su reikšmėm, ir troleibuse užsisėdėjęs kaldavau jų pavadinimus. Eidami (ant barbakano) pro bažnyčias jas pašiepdavom, ir sakydavom kad jas reiktų nugriaut ir pastatyti šventoves „lietuvių Dievam“. Taip, aš buvau tipinis šiandienos metal-pagonis. Ech, geros buvo jaunatviškos dienos... Ir tokių kaip aš šiandien yra nemažai. Tai yra gerai, tautos vaikai domisi savo šaknim, jas puoselėja ir gerbia. Deja, kuo toliau, tuo laiau šituo judėjimu aš nusiviliu. Padalyvavus šventėse, susiduriu su daugybe neaišku ko čia atėjusių žmonių. Tiesa sakant aišku – jie čia atėjo dėl tūso. Ir tikrai, tokių tūsų kaip su „pagonimis“ manau nėra niekur... Pamenu kartą mes su draugu Makiniu ėjome laikyti „Baltų religijos ir mitologijos įvado“ egzamino pas daktarą Libertą Klimką. Ėjome mes, žinoma, nieko nesiruošę – mes ir taip viską žinome, gi mes – pagonys. Atrodėmė tuokart mes kaip tikri pagonys. Ilgi neplauti plaukai, barzdos, papuošalai nebūtų leidę apgauti – prieš akis du neopagonys. Atėję pas profesorių laikyti egzamino, mes žinoma, pasisakėm ėsą „pagonys“. Užvirė diskusijos, trankėm kumščiais į stalą sakydami, kad reikia grąžinti baltų religiją ir t.t. Perėjus prie egzamino klausimų buvome nuvainikuoti – pasirodo nežinojome nieko, ir sugebėjome atkrapštyti vos po du ar tris Dievus. Ėjome lauk rausdami iš gėdos, įstrigo kaip mus palydėjo Klimkos pastaba, jog „va tokius romuviečiai ir pritraukia“... Jau kuris laikas mane kankina įvairios mintys apie pagonybę. Ar įmanoma šiandien būti tikru pagoniu ? Ar tikrai užtenka užsimesti kažkokį vardą ant savęs, kad rastum sielos ramybę ir užtikrintumą dėl teisingo kelio, bei gyvenimo po mirties? Negi taip paprasta atstatyti ryšį sugriautą prieš keletą šimtmečių ? Aš šį ryšį užmegzti bandžiau tris metus, ir man sunkiai tai pavyko. Bandžiau ir melstis, bandžiau aukoti, bandžiau viską – vistiek jaučiausi lygiai taip pat, lyg žaisdamas indėnus. Mano galva, visas šis judėjimas dar yra jaunas, ir per silpnas. Visada teigiamai į jį žiūrėsiu, ir žavėsiuos žmonėmis, kurie sugebės susigrąžinti ryšį su protėviais. Kuo daugiau bus tokių milžinų, tuo kokybiškesnis bus judėjimas, tuo didesniu pagreičiu jis augs ir plėsis. Kas žinote, kas ne – studijuoju istoriją. Tenka dažnai raustis mitologijos knyguose ir šaltiniuose. Supratau, jog prieš tūkstantį metų pora kaimų, atskirtų geru miško gabalu, galėjo niekada nekontaktuoti, ir savo mažuose pasaulėliuose vystyti savitą religiją, ir kad tokie terminai kaip „baltų religija“ reikštų arba visišką visų tradicijų, Dievų ir Dievybių panteono, mitologijos baltų areale poros tūkstantmečių laikotarpyje, arba gerai išmanyti tam tikros vietovės, tam tikro laikotarpio papročius, Dievus ir gyvenseną. Asmeniškai man – nei vieas iš šių variantų nesuteikia dvasinės ramybės ir užtikrintumo jausmo.
Domiuosi Lietuvių tautos istorija, man ji šventa – pagoniška ar krikščioniška. Tačiau suprantu, jog jeigu dvasinis – religinis ryšys su pagoniškosios Lietuvos milžinais jau yra nutrūkęs (gerai tai ar blogai – čia jau kitas klausimas...), tai mes turime ilgą ir nenutrūkstantį ryšį su dauguma didvyrių liejusių kraują už Lietuvą ilgus šimtmečius. Karas su maskolių azijatais, dalgininkų legionai, Nepriklausomybės kovų didvyriai (kurie man yra vieni įspūdingiausių mūsų istorijos veikėjų, primenantys linksmus ir pašėlusius laukinių vakarų kaubojus, kuriems neegzistuodavo mirtis), sukilėliai ir partizanų būriai, baltijos kelias ir žmonės po tankais – visi stiprybės semdavosi iš motinos Žemės ir iš kryžiaus. Tautinio atgimimo judėjimas, be kurio nebūtų šiandienos, rėmėsi ant bažnyčios veikėjų. Kunigai, išlaikę artimiausią ryšį su kaio žmonėmis, skiepijo jiems meilę artimui – savo artimui, savo tėvam, savo broliams ir seserims, savo žemei. Su jais mes turime ryšį, perduotą kartų karton, su kaimo buities papročiais, kaimo gyvensena, folkloru. Visame kame susipynę pagonybė ir katalikybė. Katalikybė, žinoma, irgi savita – pilna savito lietuviško atspalvio. Idealizuodamas kaimo XX a pradžios lietuviško kaimo gyventojus, aš vis labiau pradėjau linkti prie šio gyvenimo būdo. Lietuviškoje katalikybėje, viskas daug aiškiau, nei šiandieninėje „pagonybėje“: būk doras lietuvis, augink būrį vaikų, mylėk savo kraštą ir būk pasiruošęs, su Dievo pagalba, jį ginti iki paskutinio kraujo lašo. Tuomsyk tu turi galimybę aname pasaulyje sutikti Ramanauską – Vanagą ar Lukšą – Daumantą. Atsistoti į vieną gretą su tūkstančių tūkstančiais ėjusiais pas kunigą palaiminimo, ir išėusiais didžiais keliais, dažnai net amžinybėn. Nebijoti mirties šiandieniniame pasaulyje – nes tu eini teisingu keliu, kuriuo mina jau ne viena didi širdis. Taip, jau nemažas laiko tarpas kaip bandau grįžti prie šiokios tokios katalikybės. Niekada nesikalsiu prie kryžaus, keliais neisiu apie bažnyčią, savo vaikų nevadinsiu abraomais, o „tyros meilės bažnyčios“ agitbrigadininkai tegu net nelenda prie manęs – parodysiu tuoj jiems savo pagoniškąją pusę. Nemanau, jog kada pulsiu bučiuoti kunigui batus, ar kaip ten sako „atsukti kitą skruostą“, tačiau nuoširdi malda šiandien man duoda daug gero. Visada domėsiuosi senąja lietuvių pasaulėžiūra, visada stengsiuosi dalyvauti romuviečių šventėse, ar kituose renginiuose, visada palaikysiu šūksnius „krikščionis - liūtams“, nes žinau ką jie daugmaž reiškia, toliau rinksiu baltišką kostiumą, ir su juo mielai trinsiuosi festivaliuose, bet jau tik kaip lietuvis – milžinų vaikaitis, bet ne kaip pagonis. Tepadeda man Dievas, ir tesupranta Dievai. Šiandien, kaip sakę R. Ozolas, pasaulis pasidalino ties dviem ideologinėm stovyklom – kosmopolitizmas ir nacionalizmas. Kosmodiktatūros okupantai nešasi dvokiančią bedvasę ir vertybių naikinimo kultūrą. Homoseksualistų diktatas, nužmogėjimo politika, Europis islamizacija, žmonių susvetimėjimas, tautų maišymasis grąsina praryti visas pasaulio tautas ir nepalikti akmens ant akmens. Ir kol neopagonys dar tebėra spermatozoido stadijoje, tam pasipriešinti gali patriotinė katalikybė. Tokia yra mano nuomonė, toks yra mano sprendimas. Toks, nuo šiol, bus mano gyvenimas, toks jis bus ir po to. ŠIS TEKSTAS YRA SKIRTAS VISIEMS MANO DRAUGAMS IR BENDRAŽYGIAMS. TAI YRA MANO ASMENINĖ NUOMONĖ, PRAŠAU SU JA SUSITAIKYTI. AČIŪ. EDMA.    Jau kuris laikas Lietuvoje mes turime anarchistinį frontą. Ne, tai ne senas patriotines, dar sovietmečiu susiformavusias tradicijas turintys pankai, kurie tik palyginti neseniai pasidarė kosmopolitinės diktatūros ir tautų naikinimo šalininkai. Šiandien vis dažniau pasigirsta rėkavimai iš keistos internetinės svetainės www.anarchija.lt . Ilgai apie ją nepasakosiu, visi turite galimybę joje apsilankyti (žinoma, jeigu „anarchistai“ jums to neuždraudė) ir susidaryti savo nuomonę. Internete laisvai galima surasti, kad po pseudonimu Castor&Pollux slepiasi tie patys Darius ir Kasparas. Štai nedidelis pavyzdys, kaip viską galima rasti, šiek tiek panaršius internete. Svetainė www.alytusbiennial.com skirta Alytaus menininkams nusprendusiems kovoti su komerciniu menu. Fronto priekyje, kaip visada, nenuilstantys Darius ir Kasparas. Svetainėje pasirinkus jų vardus, randame šį tą pažįstamo:   Na, manau patys galite suprasti, kas čia yra kas... Aš anarchistinių metodų nesuprantu, bet manau kad šitokiais būdais gero vardo neužsitarnausi. Ypač keistai man atrodo šis Dariaus Pocevičiaus straipsnis kuriame jis cituoja ir giria pats save: 
 Grįžkime prie „chaoso avatarų“ Kastoro ir Poliukso. Štai šiame straipsnyje demaskuoti asmenys, lyg pasiutę šunys puola nepriklausomą Lietuvą bei patriotizmą. Straipsnį galite paskaityti kiekvienas. Mus domina tik viena detalė, jog straipsnio pradžioje Poliuksas (matomai Darius Pocevičius) lepteli, jog:   Palikime šiuos keistus pusdievius šone ir nusikelkime į vilniaus undergraundo – pankų internetinę diskusijų erdvę phorum.hardcore.lt . Ankščiau minėtasis en arche čia taip pat dalyvauja diskusijose. Žinoma, su pankais jis bendros kalbos neranda, niekas nenori dėtis prie jo socialistinio perversmo... Vienoje temoje , minėtasis fantomas eilinį kartą ragina visus jungtis prie jo žygio, tačiau jam sekasi gan sunkiai. Temai pakrypus apie komunizmą, minėtasis en arche visiems paaiškina, jog:
 Niekur nematyta ? Man, asmeniškai, en arche rašymo maniera ir gvildenamos „problemos“ visiškai panašios su vadinamojo Pollux stiliumu. Spręsti palieku jums patiems, interneto anarchistai mums dar neuždraudė, taigi naudokitės ir demaskuokite. Taigi, dėliojant taškus ant i, galima sudaryti prielaidą, jog asmuo dp yra ir Pollux ir en arche. Žinoma, čia nieko blogo, yra įvairių asmenybės sutrikimo formų, tačiau viešam asmeniui tai daryti, manau, labai kvaila. Būtų malonu sužinoti, kiek žmonių iš tikro laiko anarchokomunistinį frontą Lietuvoje, ir kas slepiasi po daugybe kitų slapyvardžių, kuriais pasirašinėjami prokomunistiniai ar riaušes skatinantys straipsniai. Negi frontas toks silpnas, jog reikia kurti daugybę išgalvotų pseudonimų, jog atrodytumėt didesni ? Primena sovietinio saugumo ataskaitas, siunčiamas maskvon, kur būdavo keletą kartų padidinamas nukautų „banditų“ skaičius, kad maskva paglostytų... Štai toks nedidelis mano tyrimas pateiktas jūsų teismui. Žinoma, gal aš ir įsitraukiau į šlykštų žaidimą, tačiau tikrai to nedaryčiau, jeigu „antivalstybininkai“ kasdien nesiūlytų saugumui represuoti visus patriotiškai nusiteikusius asmenis. Ir visiems linkiu apsilankyti svetainėje anarchija.lt ir susidaryti savo nuomonę apie ją, bei jos lyderius.
Jau metai, kaip rašau laivdžornalą. Skaito kasnors šitas mano nesąmones ? |
![[info]](http://l-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
edmalt's journalLog in Create a LiveJournal Account Learn more
